išgirtinis

išgirtìnis, -ė adj., smob. (2) Kp išgirtasis: Tas tavo išgirtìnis vaikelis visus žirnius išraškė Ėr. Tatai išgirtinis patiekalas Vr. Būkit pasveikinti, išgirtiniai kariai! rš. Išgirtìnė gaspadinė Ėr. Norėčiau tavo išgirtinę pamatyti rš.